P.S. kas po to arba ar sunku atsisveikinti su augintais mažyliais?

Tai gana jautrus momentas, nes nuo pat gimimo akimirkos juos stebi, lieti, myluoji, socializuoji, auklėji ir pykstiesi. Taip pat maitini, valai, plauni, važiuoji pas veterinarus, karpai nagus, šukuoji ir triminguoji primuosius kartus ir t.t. Tikrai dažniau eini į gyvūnų prekių parduotuvę negu duonos  …

Kad ir kaip besistengtum neprisirišti, jie įsiskverbia į mintis ir jausmus. Artėjant akimirkai atsiveikinti, žmogau, stengiesi tiesiog apie tai negalvoti…
Todėl šį momentą palengvina žinojimas, kad namai į kuriuos mažylis išvyksta jo ypač laukia, naujieji šeimininkai domisi ir nekantrauja susipažinti, daug klausinėja ir nerimauja. O susitikus tuo pat metu šypsena ir nerimas veiduose, pasiryžimas keisti savo įpročius…. Ir mažyliai atsilygina su kaupu. Savo meile.

Saugodama naujųjų šeimos narių privatumą, tik tyliai džiaugiuosi, kad jau eilę metų į mano namus beldžiasi TIE, kurie žino kas yra  VESTAS, kaip su juo gyventi ir prižiūrėti. Taip pat labai vertinu VISUS kurie prieš įsigydami vestą pirmą kartą gyvenimuose, domsi veislės ypatumais ir privalumais ir nenustoja uždavinėti klausimus. Jūsų klausimai man yra ženklas, kad jums rūpi ir yra nevisvien kas ir kaip taigi bendraudama su jumis gaunu patvitinimą, kad jūs vienas kito verti. taip ateina ramybė dėl naujos šeimos pasirinkimo.
Esu dėkinga už tai, kad JŪS renkatės OPOKIUKĄ. Tad gal ir liūda atsisveikinti, bet atiduodant į patikimas rankas AŠ žinau, kad MAŽYLIS bus ypač mylimas, prižiūrėtas ir greičiausiai gyvens geresnį gyvenimą TEN negu ČIA …

Belieka laukti žinių iš naujųjų jūsų namų….

P.s.s. ir visada tikėtis, kad pasitaikius progai užsuksite pasilabinti .